sukrūminti

sukrū́minti žr. sukrūmyti: Facelija puikiai sukrūmina ir išsišakoja rš. | refl.: Kap palijo lietus, tai bulbės susikrūmino Vrn. | Ir tavo plaukai nemenkai suskrū́mino (sutankėjo) Nmn. | prk.: Jau merga ne jauna, jau gerai suskrū́minus (suaugusi) Vlk. \ krūminti; sukrūminti